Tikrai juokinga, kai dauguma žmonių, pasiekę tam tikrą amžių, pvz.: baigę mokslus, mano, jog ateina laikas ieškotis darbo. Tačiau, jei taip daro visi, tai dar nereiškia, kad taip ir turi būti. Tiesą sakant, jei esate mąstanti asmenybė, darbo paieškos, siekiant išlaikyti save, yra viena iš prasčiausių idėjų. Galite rasti kur kas geresnių būdų, kaip gauti lėšų pragyventi, neparsiduodant į savanorišką vergovę.
Štai keletas priežasčių, kodėl turėtumėte padaryti viską, kas yra Jūsų galioje, kad išvengtumėte darbo paieškų:
1. Pajamos marionetėms!
Darbo paieškos ir mintis, kad galite parduoti savo laiką už tam tikrą kainą, gali atrodyti puiki idėja. Tačiau yra viena problema. Tai yra kvaila! Darbas kitiems – bene pats kvailiausias būdas kaip galite prasimanyti pajamų! Tai pajamos marionetėms!
Jums gali kilti klausimas, kodėl teigiu, jog darbo paieškos yra kvaila? Ogi todėl, kad Jūs gaunate pajamas tik tada, kai dirbate. Nematote tame jokios problemos? O gal Jums tiesiog gerai išplovė smegenis, ir Jūs dabar manote, jog tai logiška ir savaime suprantama, kuomet pinigai gaunami už tai, jog dirbate? Tačiau ar niekada nesusimąstėte, kad Jums gali mokėti ir netgi daug daugiau už tai, kad nedirbate? Kas Jums sakė, kad pajamos įmanomos tik dirbant? Gal kiti bendradarbiai, kuriems jau taip pat praplautos smegenys?
Ar nemanote, kad Jūsų gyvenimas būtų kur kas lengvesnis, jei pinigus gautumėte miegodami, valgydami ar žaisdami su vaikais? Kodėl gi negalėtumėte gauti užmokesčio 24 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę? Gauti pinigų nepriklausomai nuo to dirbate Jūs ar ne? Argi Jūsų augalai nustoja augti, jei aplink juos nešokinėjate kiaurą parą?
Kam rūpi kiek valandų Jūs dirbate? Galbūt tik saujelę žmonių visoje planetoje domina, kiek laiko Jūs praleidžiate biure. Dauguma iš mūsų netgi nepastebės, ar Jūs dirbsite 6 ar 60 val. per savaitę. Tačiau, jei Jūs mums turite pasiūlyti kažką ypatingo, dauguma mūsų bus pasiryžę atverti pinigines ir sumokėti Jums už tai. Ir mums nerūpi, kiek laiko Jūs dirbsite, mums svarbiausia galutinis rezultatas. Ar Jums tikrai įdomu, kiek laiko aš dirbau, kol parašiau šį straipsnį? Ar sumokėtumėte man dvigubai, jei pasakyčiau, kad vietoj 3 valandų dirbau 6?
Žmonės, išsilaisvinę iš marionetės gyvenimo būdo, dažniausiai pradėjo nuo to paties pajamų šaltinio, kaip ir tie, kurie liko marionetėmis. Taigi nesijauskite blogai, jei tik dabar supratote, kad Jumis tiesiog naudojasi. Ne marionetės galiausiai suvokia, kad laiko pardavimas yra neapsakomai kvailas dalykas, yra ir geresnių būdų prasimanyti pinigų. Ir iš tiesų – yra kur kas geresnis būdas. Svarbiausia – atskirti Jūsų gebėjimus ir įgūdžius nuo Jūsų laiko.
Protingi žmonės susikuria sistemas, kurių dėka gauna pajamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, ypač kai kalbame apie pasyvias pajamas. Galbūt tai bus Jūsų nuosavas verslas, internetinės svetainės kūrimas, investavimas arba kūrybinis darbas. Susikurta sistema laikui bėgant leis gauti pastovias pajamas. Nuo to momento, didžioji dalis Jūsų laiko gali būti investuota į pajamų didinimą (tobulinant tą sistemą arba kuriant naują), o ne stengiantis jas išsaugoti.
Žinoma, tokios sistemos kūrimas reikalauja daug laiko ir energijos. Tačiau Jums nereikia išradinėti dviračio – kuo puikiausiai galite pasinaudoti jau egzistuojančiomis sistemomis, pvz.: skelbimų tinklai, tarpininkavimo programos. Kai tik procesas įsibėgės, Jums nebeteks tiek daug dirbti, kad galėtumėte save išlaikyti. Ar nebūtų kur kas maloniau vakarieniauti su mylimu žmogumi, žinant, kad, kol Jūs valgote, tuo metu Jūsų pajamos vis tiek auga? Jei vis dėlto norite dirbti, nes ilgos darbo valandos teikia Jums malonumą, pirmyn. Jei norite tiesiog sėdėti ir nieko neveikti, šaunu. Kai tik Jūsų sukurta sistema pradės veikti ir nešti naudą kitiems, Jums bus mokama nepriklausomai nuo to – dirbate Jūs ar ne.
Jūsų mieste knygynai tikrai perpildyti knygomis apie veikiančias sistemas, kurias jau kažkas sukūrė, išbandė ir ištobulino. Nė vienas negimė žinodamas, kaip pradėti verslą ar sėkmingai investuoti, tačiau tai yra nesunkiai išmokstama. Klausimas tik, kiek laiko užtruksite, kol suprasite, jog tai nėra svarbu, nes laikas vis tiek prabėgs. Ateityje netgi galite tapti tokios sistemos savininku ir pasitraukti iš visą gyvenimą trunkančios vergovės už atlyginimą. Ir tai neveikia pagal principą “viskas arba nieko”. Netgi, jei Jūsų sistema Jums atneša kelis šimtus dolerių per mėnesį, tai jau reikšmingas žingsnis teisinga linkme.
2. Ribota patirtis
Galite manyti, jog svarbu susirasti darbą tam, kad įgytumėte patirties. Tačiau tai tas pats, lyg sakytumėte, jog Jums reikia žaisti golfą tam, kad turėtumėte patirties žaidžiant golfą. Patirties Jūs įgyjate gyvendami, nepriklausomai nuo to turite darbą ar ne. Darbas suteikia patirties tik tam tikroje srityje, tačiau patirties plačiąją prasme įgyjate darydami bet ką, taigi tai nėra tikra patirtis. Pvz. porą metų tiesiog nieko neveikite ir galėsite save vadinti meditatoriumi, filosofu arba politiku.
Didžiausia problema, kuri kyla siekiant įgauti darbo patirties, yra ta, kad dirbdami dažniausiai kartojate tą patį procesą. Taip, pradžioje Jūs išmokstate daug, tačiau toliau seka stagnacijos periodas. Todėl praleidžiate daug kur kas naudingesnių galimybių ir galimų patirčių. Jei vieną dieną Jūsų riboti įgūdžiai pasens, Jūsų patirtis taip pat bus nieko verta. Tiesą sakant, paklauskite savęs, ar patirtis, dėl kurios dirbate šiuo metu, bus ko nors verta po 20-30 metų. Ar Jūsų atliekamas darbas apskritai egzistuos?
Svarbu ir štai kas: kokios būtent patirties Jūs tikitės? Žinių, kaip tobulai atlikti tam tikrą darbą, tokį, už kurį gautumėte atlygį parduodami savo laiką, ar žinių, kaip mėgautis finansine gerove visą likusį gyvenimą nedirbant? Nežinau, kuris pasirinkimas žavi Jus labiau, tačiau aš rinkčiausi pastarąjį variantą, kadangi tai atrodo žymiai naudingesnė patirtis, praversianti realiame gyvenime, ar ne taip?
3. Prijaukinimo programa, trunkanti visą gyvenimą
Darbo paieškos – tarsi visą gyvenimą trunkanti žmogaus prijaukinimo programa. Jūs išmokstate, kaip būti geru naminiu gyvūnėliu.
Apsižvalgykite. Gerai apsižvalgykite. Ką matote? Argi tai laisvo žmogaus aplinka? Ar niekada nepagalvojote, jog gyvenate narvuose, skirtuose nemąstantiems gyvūnams? Kaip Jums sekasi mokytis paklusnumo? Ar Jūsų šeimininkas apdovanoja Jus už gerą elgesį? Ar sudrausmina, jei nevykdote šeimininko komandų?
Ar Jumyse dar liko nors mažytė laisvės pojūčio kibirkštėlė? O gal aplinkinių reikalavimai tiesiog pavertė Jus paklusniu naminiu gyvūnėliu?
Žmonių prigimtis prieštarauja jų laikymui narvuose. Vargšeliai…
4. Tenka maitinti per daug burnų
Darbuotojo pajamos yra bene labiausiai apmokestinamos. JAV beveik pusė atlyginimo atitenka mokesčiams. Mokesčių sistema sukurta taip, kad pavyktų nuo Jūsų nuslėpti, kokią dalį iš savo uždarbio atiduodate valstybei, kadangi kai kurie iš tų mokesčių yra sumokami Jūsų darbdavio, dar kiti nuskaičiuojami tiesiogiai iš Jūsų sąskaitos. Tačiau galime lažintis, kad iš darbdavio pusės visi šie mokesčiai laikomi dalimi bendro Jūsų darbo užmokesčio. Netgi biuro nuoma yra įtraukiama į išskaičiuojamų mokesčių sąrašą, taigi, pamąstykite, už ką sumokate iš savo kišenės. Galite manyti, jog įmonė Jumis rūpinasi, tačiau pasvarstykite, kas už visa tai moka. Kita dalis Jūsų darbo užmokesčio keliauja savininkams ir investuotojams.
Ar maitinate ne per daug burnų?
Nesunku suprasti, kodėl darbuotojai sumoka daugiausia mokesčių, kurie susiję su jų pajamomis. Galiausiai, juk kas turi daugiausia kontrolės mokesčių sistemoje? Verslo savininkai ar darbuotojai?
Jums sumokama tik maža dalis iš to, ką iš tiesų uždirbate. Tikrasis Jūsų darbo užmokestis gali būti trigubai didesnis, nei tas, kurį iš tiesų gaunate, tačiau dažniausiai Jūs apie tai net nežinote. Šie pinigai nukeliauja tiesiai į kitų žmonių kišenę.
Koks stebinantis Jūsų dosnumas!
5. Per daug rizikos
Daugelis darbuotojų mano, kad darbas yra saugiausias būdas užtikrinti stabilią finansinę padėtį.
Kvailiai.
Visuomenės daroma įtaka yra tiesiog stebėtino masto. Ji tokia didelė, kad žmonės ima tikėti netgi tuo, kas visiškai prieštarauja tiesai.
Nejaugi, kai kažkas kitas gali atimti visas Jūsų pajamas, vos tik ištaręs du žodžius “Jūs atleistas”, Jums panašu į saugią ir užtikrintą ateitį garantuojančią situaciją? Argi vienas pajamų šaltinis yra geriau nei 10 jų?
Mintis, jog darbas yra saugiausias būdas generuoti pajamas, daugiau nei kvaila. Negalite jaustis saugiai, jei nekontroliuojate situacijos, o darbuotojai turi mažiausiai galios kontroliuoti situaciją. Jei esate samdomas darbuotojas, tuomet Jūsų profesija turėtų vadintis „profesionalus lošėjas”.
6. Galviją primenantis šeimininkas blogiukas
Kai verslo pasaulyje susiduriate su mulkiu, galite apsisukti ir patraukti priešinga kryptimi. Tačiau, jei su bukapročiu susiduriate įmonėje, privalote atsigręžti ir ištarti: „Atleiskite, bose”.
Ar žinojote, kad žodis „bosas“ yra kilęs iš olandiško žodžio baas, kurio istorinė kilmė yra nuo žodžio master (angl. Master – šeimininkas)? Kita žinoma žodžio „bosas“ reikšmė yra „karvė“ arba „galvijas”. Beje, daugelyje video žaidimų bosas yra blogiukas, kurį lygio pabaigoje turite nukauti.
Taigi, jei Jūsų bosas iš tiesų yra galviją primenantis šeimininkas blogiukas, tai kas tuomet esate Jūs? Tik avis didelėje bandoje. O kas gi tokiu atveju yra Jūsų gimdytojai?
7. Pinigų kaulijimas
Norėdami gauti didesnes pajamas turite eiti ir maldauti savo šeimininko, kad šis sumokėtų Jums šiek tiek daugiau. Ar Jūs jaučiatės gerai, kai bosas numeta Jums keletą skanėstų?
O gal, vis dėlto, Jūs esate asmenybė, galinti laisvai nuspręsti, kiek nusipelnėte gauti, ir tam neprivalote gauti niekieno leidimo?
Jei turite savo verslą ir vienas iš klientų pasako „Ne”, Jūs juk paprasčiausiai ištariate: „Kitas”.
8. „Išsigimęs“ socialinis gyvenimas
Daugumai žmonių darbas yra pagrindinė socialinė terpė bendrauti. Jie leidžia laiką su tais pačiais žmonėmis, su kuriais dirba. Tokie socialiniai ryšiai veda tik į akligatvį. Įdomi diena negali apsieiti be „gilių“ pokalbių apie tai, kaip kompanija vietoj mineralinio vandens „Neptūnas“ pradėjo pirkti „Vytauto” vandenį, apie vėluojantį naujausios „Microsoft” operacinės sistemos pasirodymą rinkoje ar netikėtą „Bic” tušinukų pristatymą. Įsivaizduokite, kaip baisu būtų išeiti ir pabandyti užmegzti pokalbį su nepažįstamaisiais. Košmaras! Geriau jau likti saugioje ir pažįstamoje aplinkoje.
Jei vienas iš Jūsų kolegų-vergų gauna naują šeimininką, ar Jūs prarandate draugą? Jei Jūs dirbate vyriškame kolektyve, ar tai reiškia, kad niekada nepakalbinate moters, kurios pareigos kompanijoje aukštesnės nei administratorės? Ar nenorėtumėte patys nuspręsti, su kuo Jums bendrauti, o ne leisti tai padaryti Jūsų šeimininkui už Jus?
Patikėsite ar ne, tačiau šiame pasaulyje yra vietų, kur laisvi žmonės susirenka ir bendrauja. Tik saugokitės tos „niekuo neužsiimančios” liaudies – jie šiek tiek kvankštelėję!
9. Laisvės praradimas
Prireikia nemažai laiko, kol žmogus paverčiamas darbuotoju. Ir pirmas žingsnis – palaužti laisvą žmogaus valią. Paprasčiausias būdas tą padaryti, tiesiog įteikti storą vidaus politikos vadovą, kuriame apstu absurdiškų taisyklių ir reikalavimų. Naujas darbuotojas ima bijoti, jog bet kurią minutę gali būti nubaustas už kažką, ko pats gerai nesupranta. Taigi, netrukus darbuotojas padaro išvadą, kad saugiausia bus paprasčiausiai paklusti šeimininko komandoms be jokių klausimų. Siekiant geresnio rezultato paduokime keletą tokių įmonės taisyklių aprašymų, ir turėsite naujutėlaitį vergą išplautomis smegenimis.
Į naujų darbuotojų paklusnumo mokymus įeina ir nurodymai, kaip rengtis, kalbėti, judėti ir t.t. Juk negalima leisti, kad darbuotojai mąstytų savo galva, ar ne? Tai viską sužlugdytų.
Laisvas žmogus aiškiai suvokia, kad tokios taisyklės ir reikalavimai yra absurdiški. Vienintelė taisyklė, kuria jis vadovaujasi yra: „Būk protingas. Būk geras. Daryk tai, ką mėgsti. Džiaukis”.
10. Tapimas bailiu
Ar kada atkreipėte dėmesį, kad darbuotojai turi ypatingą sugebėjimą nesustodami verkšlenti apie problemas jų kompanijoje? Tačiau iš tiesų jie nenori jų išspręsti. Pakanka tik išsilieti ir dėl visų bėdų apkaltinti ką nors kitą. Regis, susiradę darbą žmonės praranda laisvą valią ir tampa bestuburiais bailiais. Jei negalite savo bosui pasakyti, kad jis tiesiog mulkis, nebijodami, jog už tai būsite atleistas, tuomet Jūs jau nebesate laisvas žmogus. Jūs – savo boso nuosavybė.
Kai visą dieną praleidžiate tarp bailių, nejau manote, kad tai Jūsų nepaveiks? Ir dar kaip. Tik laiko klausimas, kada paaukosite kilniausias žmogiškumo apraiškas ant baimės altoriaus: pirmiausia – drąsą, paskui – nuoširdumą, garbę, sąžiningumą ir, galiausiai, laisvą valią. Parduodate savo žmogiškumą už iliuziją. Ir dabar didžiausia Jūsų baimė – sužinoti tiesą apie tai, kuo iš tikrųjų tapote.
Tačiau, visai nesvarbu, kaip smarkiai Jus palaužė. Niekada nevėlu susigrąžinti savo drąsą. Niekada!
Vis dar norite darbo?
Jei jau esate geras darbuotojas, pasiduodantis manipuliacijai, tikėtina, kad Jūsų reakcija į visa tai, ką tik perskaitėte, bus gynybinė. Tai tik dalis manipuliacijų, kurioms pasiduodate. Tačiau pamąstykite, jei tame, kas buvo pasakyta, nebūtų nė krislelio tiesos, vargu ar reaguotumėte į tai taip emocionaliai. Tai tik priminė Jums tai, ką jau ir taip seniai žinojote. Galite neigti, jog esate narve, tačiau narvas nuo to niekur nedings. Tikėtina, kad visa tai įvyko palaipsniui ir Jūs to nė nepastebėjote. Iki dabar… Tarsi omaras, besidžiaugiantis pasiplaukiojimu vis labiau šylančiame baseinėlyje.
Jei visgi šie žodžiai Jus supykdė, tai ženklas, kad žengėte žingsnį teisinga kryptimi. Pyktis – aukštesnis sąmoningumo lygmuo nei apatija, taigi tai daug geriau nei buka egzistencija. Iš tiesų, bet kokia emocija, netgi sutrikimas, yra geriau nei apatija. Jei pabandytumėte neužgniaužti savo jausmų, o juos suprasti, neilgai trukus išvystumėte duris, vedančias link drąsos. O kai tai nutiks, Jūs jau turėsite pakankamai valios imtis kokių nors veiksmų ir pradėti gyventi kaip laisvas ir galingas žmogus, kokiu ir turėjote būti, o ne naminis prijaukintas gyvūnėlis, kokiu Jus pavertė.
Laimingas bedarbis
O kokia gi alternatyva darbo paieškoms? Jūs galite būti laimingas bedarbis visa gyvenimą, gaunantis pajamų kitais būdais. Privalote suvokti, kad gaunate pinigus už tai, jog parduodate gebėjimus, savo vertę, o ne laiką, taigi suraskite kuo galite būti naudingiausias kitiems ir nustatykite už tai protingą kainą.
Vienas iš paprasčiausių būdų tai padaryti – pradėti savo verslą. Bet kuriame darbe Jūs viską privalėsite atlikti per darbdavį, tačiau galite pabandyti rasti būdą kaip parduoti tą pačią vertę tiesiogiai tiems, kurie iš to turės daugiausiai naudos. Taip, tai užtrunka šiek tiek ilgiau, tačiau Jūsų laisvė verta pradinių laiko ir energijos investicijų. O jau tuomet patys galėsite save apdovanoti skanėstais.
Be to, viskuo, ką išmoksite šio proceso eigoje, galite pasidalinti su kitais ir gauti dar daugiau naudos. Taigi, net Jūsų klaidas galima parduoti už tam tikrą kainą.
Viena iš didžiausių Jūsų baimių, su kuriomis susidursite, kad Jūs neturite nieko vertingo, ką galėtumėte pasiūlyti kitiems. Galbūt dirbti kitiems ir gauti užmokesti už valandas yra geriausia, ko galite tikėtis. Gal Jūs tiesiog nesate vertas daugiau. Visos šios mintys kyla iš Jums padarytos įtakos. Tai visiška nesąmonė. Kai tik išmesite iš galvos tokias mintis, netrukus suvoksite, jog turite aibę gabumų, kuriuos galite parduoti kitiems ir už kuriuos žmonės mielai Jums sumokės. Tėra vienintelis dalykas, kuris neleidžia Jums pamatyti tiesos – tai baimė.
Jums tereikia išdrįsti būti savimi. Jūsų tikroji vertė yra tai, kas Jūs esate, o ne tai, ką Jūs darote. Vienintelis dalykas, ką Jums reikia padaryti, tai parodyti tikrąjį „aš“ pasauliui. Tikriausiai girdėjote begalę argumentų, kodėl neturėtumėte to daryti, tačiau visa tai melas. Nepatirsite tikrosios laimės ir pilnatvės, kol neišdrįsite to padaryti.
Kitą kartą, kai kas nors Jums lieps: „Susirask darbą”, atsakykite jiems: „O ne, tik ne tai! Bet kas, tik ne tai!”.
Jūs jau žinote, kad darbo susiradimas nėra tai, ko Jūs iš tiesų trokštate. Taigi neleiskite niekam sakyti priešingai. Išmokite pasitikėti vidine savo išmintimi, netgi jei visas pasaulis sakys, jog Jūs klystate ir darote kvailystes. Po daugelio metų žvelgsite atgal ir suvoksite, tai buvo vienas iš geriausių Jūsų sprendimų.
Parengta pagal Steve Pavlinos straipsnį
Puikus straipsnis ir patarimai . Autoriui linkiu didelės sėkmės …
Aš – už! Man niekaip neišėjo dirbti kitiems, per daug stresų kainuoja,ir jaučiausi tusčiai leidžianti gyvenimą.. Pradėjus dirbti sau, supratau kaip gera gyventi <3 Esu lyderė, ne bosė :) Aš lietuvė Lietuvoj, ir straipsnis puikiai tinka lietuviams- atsirišti nuo vergovės!
Šaunuolė.
Straipsnyje prieštaravimai – rašoma, kad reikia sukurti sistema, pvz įmonę, kur kiti tau dirbs. O būti darbuotoju rašoma, kad kvaila. Taigi išeina, kad reikia naudoti kitų kvailumu ir jais manipuliuoti?: )
Sveikas, Augustai! Dar kartą pasikartoju, kad Jūsų straipsnis ne Lietuvos publikai. Valatka, Makaraitytė – tai bent! Tikriems lietuviams reikia brutalaus buko stiliaus. Reikia vienas kito ėdimo ir žeminimo. Tą lietuvis supranta. Realybė lietuvių nedomina. Jiems dar reikia paūgėti iki tokio lygio. Išmintingam šviesiam žmogui aišku, kad jo materialinė gerovė priklauso ne nuo turimų pinigų kiekio, darbo ar užimamų pareigų. Ji priklauso nuo klestėjimo sampratos smegeninėje. Daug vandens turės nutekėti, kol lietuvis tą supras. Nugaros lenkimas, padlaižiavimas, pataikavimas ir lindimas be muilo bei vergavimas lietuviui genetiškai įgimta, todėl darbas ir dirbimas yra pačios didžiausios vertybės Lietuvoje. Na, o šviestis, mokytis, stengtis save atrasti ar harmonizuoti lietuviai nelinkę. Nemėgsta ir daugiau už save pasiekusių. Lengviau juk aukščiau stovinčiam koją pakišti, nei iki jo pakilti. Aš turiu galvoje pilkąją masę. Aišku yra daug išimčių. Apie savo nepriklausymą miniai Lietuvoje geriau patylėti. Žmogaus prieš jo valią nepakeisi, neišmokysi, o ir teisus nepasirodysi. Kiekvienas esame savo evoliucijos laipsnio pačioje viršūnėje, todėl galvojame esą išmintingiausi. Aš Augustui pritariu visur. Pritariu, taip pat, žaliavalgystei ir jos neatsižadu. Viskas, ką rašote, puiku. Linkiu sėkmės ir kūrybinių šviesių idėjų Naujaisiais Metais! Linkėjimai iš Ciuricho. Pagarbiai Irena
Pamąstymui: Kai jūs tampate sąmoningesni, būkite budrūs. Net jeigu esate aukštesniame sąmonės lygmenyje, tai nereiškia, kad kito žmogaus vertė yra žemesnė. Žemesnis yra jo sąmoningumas, bet jo siela tokia pat švari, kaip ir jūsų. Jeigu į kitus žiūrite taip, tarytum jie būtų žemiau, jūs lyginate save su drambliu, o kitus matote pelės vietoje. Bet ar dramblys tikrai yra svarbesnis gyvūnas už pelę?
Kai kurie žmonės negalvoja, kad jie puikuojasi ir kaltina tuo kitus. Jeigu taip galvojate, jūsų puikybė yra daug stipresnė nei kitų, net jeigu savo noro būti teisiu nedemonstruojate. Vien mintis, kad esate teisus, o kitas klysta, yra puikybė, net jeigu to ir neišsakote garsiai. Besipuikuojantys savimi retai pripažįsta, kad puikybė liejasi per kraštus. Jie tokie arogantiški, kad bet kokią užuominą apie puikybę ignoruoja. Jie nieko nenori girdėti. Jie nepakenčia pasipriešinimo ir kliūčių.
O aš manau, kad straipsnis yra puikus, jei buvo ką komentuoti žmonėms, kurie jį perskaitė. Liuks:) Blogiau yra, kai perskaitai straipsnį ir niekas neužkliūna, viskas idealu, kampai nugludinti, kad ne duokdie…kur nors kam nors neužkliūtų. Tokie švelnūs straipsniai ugdo ,,avis”… Šis straipsnis bent jau verčia pasvajoti…kas būtų jei būtų taip….:)
Kartais svajonės ima ir išsipildo:)
Aš tokio juokingo straipsio jau senai neskaitęs. Tiesiog lėvas vertalas iš užjūrio motyvacinių rašliavų. Jei žmogus bukas ir nemotyvuotas – jam nepadės nei darbas nei aprašytoji bedarbystė. Žmonės kurie yra veiklūs, imlūs ir mąstantys savo galva mielai dirbs darbdaviui be jokio savęs sumenkinimo. Pajamų aktyvumas pasyvumas visiškai neturi reikšmės. Reikšmę turi kokią vertė yra tom pajamoms suteikiama. Aš turiu teisę apie tai kalbėt nes užsiimiau lygiai tuo pačiu kas aprašyta, tačiau dabar tenkinuosi „vergove” tikram darbdaviui ir galiu pasakyti jog visiškai nesiskiria ar dirbi sau ar kitam. To priežastis paprasta – nesu avis kurią kur nori gali stumdyt. Jei man patinka darbas ir šiaip dirbt tai na..ui jo neieškot? Pabaigai, jei šiaip pasidomėtumėte, tai iš pasyvių pajamų ir visokių kitokių apgavysčių gyvena tik vienetai. Didžiosi dalis biomasės (avių), kurie skaito šituos straipsius tampa donorais tiem vienetams.
Realiai rašote. Gaila, tačiau Jūsų straipsnis ne Lietuvos publikai. Jai dar reikia paūgėti iki tokio lygio. Žmogaus materialinė gerovė priklauso ne nuo turimų pinigų kiekio, darbo ar užimamų pareigų. Ji priklauso nuo klestėjimo sampratos smegeninėje. Dar daug vandens nutekės, kol lietuvis tą supras. Nugaros lenkimas ir vergavimas lietuviui genetiškai įgimta, todėl darbas ir dirbimas yra pačios didžiausios vertybės Lietuvoje. Na, o šviestis, mokytis, stengtis save atrasti ar harmonizuoti lietuviai nelinkę. Nemėgsta ir daugiau už save pasiekusių. Lengviau juk aukščiau stovinčiam koją pakišti, nei iki jo pakilti. Aš turiu galvoje pilkąją masę. Aišku yra daug išimčių. Apie savo nepriklausymą miniai Lietuvoje geriau patylėti. Žmogaus prieš jo valią nepakeisi, neišmokysi, o ir teisus nepasirodysi. Kiekvienas esame savo evoliucijos laipsnio pačioje viršūnėje, todėl galvojame esą išmintingiausi. Aš Jums pritariu visur. Pritariu, taip pat, žaliavalgystei ir jos neatsižadu. Viskas, ką rašote, puiku. Linkiu sėkmės ir kūrybinių šviesių įdėjų. Linkėjimai iš Ciuricho
Augustai, nebūtina žmonių vadinti kvailiais. Manau, kad straipsnis prastas – mintys šokinėja ir kartojasi. Norėtųsi daugiau pagrįstumo, o ne jausmais pertvinkusio minčių srauto.
Gal kokį kitą hipį ir paveiksi tokiais birzgalais, tačiau žmonėms, kuriems toks straipsnis ir būtų naudingiausias nustos skaityti po pirmųjų pastraipų.
Kvailys ir yra kvailys. Kodėl neargumentuoti…..Nenurodinėkime vieni kitiems, o pažvelkime kiekvienas į save. Mes kiekvienas esame savaip kvailys. Neįmanoma visko žinoti vienam žmogui.
Aciu uz idomu straipsni, as jau seniai tai pradejau igyvendinti, taciau ne viskas klostosi kaip planuoji, vistiek atsiranda tokiu situaciju, kad atrodo viskas ka planavai niekam nereikalinga. Siuo metu turiu versla, taciau jis man pelno, kad galeciau gyventi ir megautis, neduoda. Tik tiek kad plauukiu pamazu pasroviui. Negana to, dar ir sveikata ateme, aisku tikiuosi geriausio, bet kai esu svetimoj saly, nemoki kalbos yra labai sunku, bet tai mano likimas. Esu daug perskaiciusi knygu, aapie pozityvias mintis, apie versla be rizikos, o aplink sutinku tik zmones tokiuos, kad atrodo kol duosi dykai, tai jiems veikia, bet kai pasiulai daryti jiems ta pati, tai jie nebeturi pinigu, koks cia desnis veikia, kokia jo priezastis?