Taip būna visiems: sugalvoji, kad nori, pavyzdžiui, išmokti užsienio kalbą ar groti gitara, ar padartyti šimtą atsispaudimų, ar dar ką labai įdomaus ir pradedi daryti. Dažniausiai po kelių, geriausiu atveju po keliolikos, pamokų ar treniruočių entuziazmas mistiškai išgaruoja ir tas „kas nors labai įdomus“ pradėtas su tokiu entuziazmu ir energija sėkmingai uždulkėja vienodoje kasdienybėje. Kodėl taip vyksta ir kaip vis dėlto pasiekti užsibrėžtų tikslų – tuoj papasakosiu.
Mums sunku kažką daryti todėl, kad mes gyvename fiziniame kūne. Betkoks fizinis kūnas, kaip žinome iš fizikos kurso, stengiasi užimti mažiausiai energijos reikalaujančią poziciją. Todėl dviratis krenta, akmuo pats nesivarto, o mūsų kūnas nori gulėti ir nieko neveikti. Noras gauti malonumą ir išvengti skausmo priverčia mus pajudinti inertišką mūsų kūną, bet tik tiek kiek reikia, ir nė trupučio ne daugiau. Entuziazmo energijos pakanka trumpam.
Tai, kaip gi, vis dėlto tą kūną priversti daryti tai ko mums reikia ir tiek laiko kiek reikia? Bandydamas įvairius metodus ant savo užpakalio atradau schemą, kuri veikia. Ji veikia man, todėl turi suveikti ir visiems kitiems, juk visų kūnai padaryti iš mėsos. Mėsa kaip ir minėjau juda tik tuomet, kai nori gauti malonumą arba išvengti skausmo. Tai, beje, sugalvojo kažkoks protingas psichologas. Aš dviračio neišradinėjau ir remiuosi ta pačia teorija. Savikontrolė užtikrina man malonumą, kai aš siekiu tikslo ir skausmą, kai aš tingiu. Vėliau parašysiu kodėl tai veikia, o dabar darom taip:
- Pabalnojam entuziazmą. Jeigu atsirado noras kažką daryti, kvaila tos energijos nepanaudoti. Tiesiog kol veža reikia važiuoti ir panaudoti entuziazmo energiją gerai pradžiai. „Gera pradžia yra pusė darbo“ – sako liaudies išmintis. Svarbu neuždelsti ir pradėti kuo greičiau.
- Pasikviečiam kontrolierių. Kadangi jau darome gerą pradžią, tuo pat metu ruošiamės geram pratęsimui. Aš išbandžiau įvairias technikas, kompiuterines ir telefonines programėles, pats „offiso ekselyje“ dariau užrašus su grafikais, bet geriausiai man suveikė paprastas senelių išbandytas savikontrolės lapas ant sienos. Tiesiog, susibraižom lapą langeliais ir susižymime dienas arba panaudojam, tokiam kilniam tikslui, languotą sieninį kalendorių. Aš kompiuteriu pasidariau ir atsispausdinu tokį kalendorių, kurio užtenka vienam mėnesiui. Pasidariau ir dalinuosi su jumis štai čia.
- Vykdome misiją. Kasdien kontrolieriui reikia pateikti ataskaitą – ant pakabinto kontrolės lapo, kryželiu ar kitu mėgstamu ženklu ar raide, pažymime užduoties atlikimo faktą. Jeigu treniruotės nepadarėme, paliekame langelį tuščią. Žinokit – liūdna žiūrėti į tuščius langelius. Svarbu, kad tai būtų paprasta: padarei, priėjai, pažymėjai ir esi šaunuolis. Kontrolės lapas kasdien vis pilnesnis, o geras jausmas vis stipresnis.
Kodėl tai veikia? Kadangi mokymosi progresas yra lėtas, mums išblėsta entuziazmas, nes atrodo, kad nieko nesigauna. Dirbame tikslui pasiekti daug, o rezultatai pasirodyti neskuba. Aš visada matau ant sienos visas mėnesio dienas. Pažymėti langeliai mano kalendoriuje rodo mano progresą. Gal rezultatai dar nedideli, bet nuvažiuotą kelią aš matau ir jaučiu malonumą, juk aš, štai, koks šaunuolis. Jeigu išblėsus entuziazmui aš nustoju dirbti, nustoju ir žymėti kalendorių. Kaskart pamatęs kalendorių su praleistom dienom jaučiu skausmą, nes man gaila padaryto darbo, kuris taip pat matosi ant sienos. Tada iš godumo arba tiesiog noro užpildyti kalendorių ir būti šaunuoliu tęsiu savo darbus. Neužilgo atsiranda ir pirmieji rezultatai kurie vėl įkvėpia ir suteikia entuziazmo siekti užsibrėžto tikslo. Vėliau entuziazmas vėl išblėsta, bet kabantis „ant širdies“ kalendorius nepailsdamas stebi, kad jūsų progresas nesustotų. Kontorliuokite savo gyvenimo kokybę patys ir tegul jis gaunasi kasdien vis geresnis.
Ačiū!